Naujienos
Pristatytos nacionalinės energetikos strategijos gairės
Nacionalinės energetikos strategijos rengimas yra grindžiamas išsamiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Tyrimams buvo pasitelkti sudėtingi matematiniai modeliai (vien Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje sukurtą ir pagrindinėje analizėje naudotą Lietuvos energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo modelį sudaro 570 tūkst. lygčių ir 1,1 mln. kintamųjų, atspindinčių energetikos sektoriaus funkcionavimą, besikeičiančius poreikius, generavimo nestabilumus, apsirūpinimą rezervinėmis galiomis ir kitus energetikos raidai svarbius veiksnius). Nepaisant to, tyrimai buvo atlikti vos per pusę metų. „Estai strategiją kuria jau trejus metus, švedai skyrė dvejus metus atlikti pradinę strategijos analizę. Mes šiek tiek greičiau dirbame“, – pažymėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Strategijos rengimui vadovavęs Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis pristatė strategines energetikos sektoriaus raidos kryptis, kurios išliks ir galutiniame projekte, bei diskusinius klausimus, kurie bus aptariami viešuose pristatymuose.
Tarp strateginių krypčių yra maksimali vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtra, orientacija į energijos vartojimo efektyvumą, didinantį šalies konkurencingumą, orientacija į platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. „Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojamas šalies energetikos sektoriaus lankstumas ir racionalumas bei integracija į energijos išteklių rinkas. Visa tai suteikia galimybę greitai ir geriausiai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vidinių ir išorinių sąlygų ir šalies vartotojams saugiai ir patikimai pateikti energiją mažiausiomis išlaidomis ir nepažeidžiant gamtosauginių ir kitų apribojimų“, - teigė darbo vadovas dr. A. Galinis.
Nacionalinės energetikos strategijos projekte taip pat akcentuojamas Lietuvos kaip energetikos kompetencijų centro energetikos sektoriaus strateginio planavimo, energetikos objektų statybos, valdymo ir kitose srityje vaidmuo. Pasak energetikos ministro R. Masiulio, Lietuvos energetikai, įgyvendindami sudėtingus projektus, įgijo unikalios patirties, kurią dabar reikia išnaudoti.
Kitas išskirtinis aspektas – rengiant NES buvo atliktas visapusiškas energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimas. Naudojant specialų bendrosios ekonominės pusiausvyros modelį buvo įvertinta energetikos raidos scenarijų grynoji įtaka ūkio šakose sukuriamai pridėtinei vertei, užimtumui, į valstybės biudžetą surenkamiems mokesčiams ir kitiems ekonominiams rodikliams. „Energetikai turi stengtis, kad Lietuva būtų konkurencinga ir pritrauktų pramonės investicijų“, - pabrėžė energetikos ministras R. Masiulis.
Artimiausiu metu NES gairės bus aptariamos su mokslo bendruomene, energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais, pramonininkais, gyventojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Po šių diskusijų, išklausius skirtingas pozicijas, bus parengtas galutinis NES projektas.
Vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos strategijos rengimo principų – viešumas. Lietuvos energetikos instituto atliktos analizės ir diskusijoms pateikta Nacionalinės energetikos strategijos versija taip pat yra skelbiamos viešai. Kviečiame susipažinti su Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkų atlikta pagrindine Technine-ekonomine energetikos sektoriaus plėtros analize ir ją papildančia medžiaga: Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje parengtu energetinio saugumo vertinimu bei Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje atliktu Energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimu, kurie yra patalpinti Lietuvos energetikos instituto tinklalapyje.
energetikos instituto mokslininkai. Tyrimams buvo pasitelkti sudėtingi matematiniai modeliai (vien Energetikos kompleksinių
tyrimų laboratorijoje sukurtą ir pagrindinėje analizėje naudotą Lietuvos energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo modelį
sudaro 570 tūkst. lygčių ir 1,1 mln. kintamųjų, atspindinčių energetikos sektoriaus funkcionavimą, besikeičiančius poreikius,
generavimo nestabilumus, apsirūpinimą rezervinėmis galiomis ir kitus energetikos raidai svarbius veiksnius). Nepaisant to,
tyrimai buvo atlikti vos per pusę metų. „Estai strategiją kuria jau trejus metus, švedai skyrė dvejus metus atlikti pradinę
strategijos analizę. Mes šiek tiek greičiau dirbame“, – pažymėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Strategijos rengimui vadovavęs Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo
darbuotojas dr. Arvydas Galinis pristatė strategines energetikos sektoriaus raidos kryptis, kurios išliks ir galutiniame projekte,
bei diskusinius klausimus, kurie bus aptariami viešuose pristatymuose.
Tarp strateginių krypčių yra maksimali vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtra, orientacija į energijos
vartojimo efektyvumą, didinantį šalies konkurencingumą, orientacija į platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.
„Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojamas šalies energetikos sektoriaus lankstumas ir racionalumas bei integracija
į energijos išteklių rinkas. Visa tai suteikia galimybę greitai ir geriausiai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vidinių ir išorinių
sąlygų ir šalies vartotojams saugiai ir patikimai pateikti energiją mažiausiomis išlaidomis ir nepažeidžiant gamtosauginių ir kitų
apribojimų“, - teigė darbo vadovas dr. A. Galinis.
Nacionalinės energetikos strategijos projekte taip pat akcentuojamas Lietuvos kaip energetikos kompetencijų centro
energetikos sektoriaus strateginio planavimo, energetikos objektų statybos, valdymo ir kitose srityje vaidmuo. Pasak
energetikos ministro R. Masiulio, Lietuvos energetikai, įgyvendindami sudėtingus projektus, įgijo unikalios patirties,
kurią dabar reikia išnaudoti.
Kitas išskirtinis aspektas – rengiant NES buvo atliktas visapusiškas energetikos raidos scenarijų socialinio ir
makroekonominio poveikio vertinimas. Naudojant specialų bendrosios ekonominės pusiausvyros modelį buvo įvertinta
energetikos raidos scenarijų grynoji įtaka ūkio šakose sukuriamai pridėtinei vertei, užimtumui, į valstybės biudžetą
surenkamiems mokesčiams ir kitiems ekonominiams rodikliams. „Energetikai turi stengtis, kad Lietuva būtų konkurencinga ir
pritrauktų pramonės investicijų“, - pabrėžė energetikos ministras R. Masiulis.
Artimiausiu metu NES gairės bus aptariamos su mokslo bendruomene, energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais,
pramonininkais, gyventojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Po šių diskusijų, išklausius skirtingas pozicijas, bus
parengtas galutinis NES projektas.
Vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos strategijos rengimo principų – viešumas. Lietuvos energetikos instituto
atliktos analizės ir diskusijoms pateikta Nacionalinės energetikos strategijos versija taip pat yra skelbiamos viešai.
Kviečiame susipažinti Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkų atlikta
pagrindine Technine-ekonomine energetikos sektoriaus plėtros analize ir ją papildančia medžiaga: Branduolinių įrenginių
saugos laboratorijoje parengtu energetinio saugumo vertinimu bei Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje atliktu
Energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimu.
Nacionalinės energetikos strategijos rengimas yra grindžiamas išsamiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Tyrimams buvo pasitelkti sudėtingi matematiniai modeliai (vien Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje sukurtą ir pagrindinėje analizėje naudotą Lietuvos energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo modelį sudaro 570 tūkst. lygčių ir 1,1 mln. kintamųjų, atspindinčių energetikos sektoriaus funkcionavimą, besikeičiančius poreikius, generavimo nestabilumus, apsirūpinimą rezervinėmis galiomis ir kitus energetikos raidai svarbius veiksnius). Nepaisant to, tyrimai buvo atlikti vos per pusę metų. „Estai strategiją kuria jau trejus metus, švedai skyrė dvejus metus atlikti pradinę strategijos analizę. Mes šiek tiek greičiau dirbame“, – pažymėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Strategijos rengimui vadovavęs Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis pristatė strategines energetikos sektoriaus raidos kryptis, kurios išliks ir galutiniame projekte, bei diskusinius klausimus, kurie bus aptariami viešuose pristatymuose.
Tarp strateginių krypčių yra maksimali vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtra, orientacija į energijos vartojimo efektyvumą, didinantį šalies konkurencingumą, orientacija į platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. „Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojamas šalies energetikos sektoriaus lankstumas ir racionalumas bei integracija į energijos išteklių rinkas. Visa tai suteikia galimybę greitai ir geriausiai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vidinių ir išorinių sąlygų ir šalies vartotojams saugiai ir patikimai pateikti energiją mažiausiomis išlaidomis ir nepažeidžiant gamtosauginių ir kitų apribojimų“, - teigė darbo vadovas dr. A. Galinis.
Nacionalinės energetikos strategijos projekte taip pat akcentuojamas Lietuvos kaip energetikos kompetencijų centro energetikos sektoriaus strateginio planavimo, energetikos objektų statybos, valdymo ir kitose srityje vaidmuo. Pasak energetikos ministro R. Masiulio, Lietuvos energetikai, įgyvendindami sudėtingus projektus, įgijo unikalios patirties, kurią dabar reikia išnaudoti.
Kitas išskirtinis aspektas – rengiant NES buvo atliktas visapusiškas energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimas. Naudojant specialų bendrosios ekonominės pusiausvyros modelį buvo įvertinta energetikos raidos scenarijų grynoji įtaka ūkio šakose sukuriamai pridėtinei vertei, užimtumui, į valstybės biudžetą surenkamiems mokesčiams ir kitiems ekonominiams rodikliams. „Energetikai turi stengtis, kad Lietuva būtų konkurencinga ir pritrauktų pramonės investicijų“, - pabrėžė energetikos ministras R. Masiulis.
Artimiausiu metu NES gairės bus aptariamos su mokslo bendruomene, energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais, pramonininkais, gyventojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Po šių diskusijų, išklausius skirtingas pozicijas, bus parengtas galutinis NES projektas.
Vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos strategijos rengimo principų – viešumas. Lietuvos energetikos instituto atliktos analizės ir diskusijoms pateikta Nacionalinės energetikos strategijos versija taip pat yra skelbiamos viešai.
Kviečiame susipažinti Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkų atlikta pagrindine Technine-ekonomine energetikos sektoriaus plėtros analize ir ją papildančia medžiaga: Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje parengtu energetinio saugumo vertinimu bei Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijoje atliktu Energetikos raidos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimu.