Categories: Renginiai_ivykeLT
      Date: Rgs  3, 2010
     Title: Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos 11-ąjai Europos konferencijai pasibaigus

2010 m. rugpjūčio 25-28 d. Vilniuje, viešbutyje Radisson Blu Hotel Lietuva, įvyko Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos 11-oji Europos konferencija „Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis“. Tai tradicinė konferencija, kuri rengiama vis kitoje Europos šalyje. Pastaruosius keletą metų aktualūs energetikos sektoriaus klausimai buvo aptariami Vienoje (2009), Florencijoje (2008), Bergene (2007), Potsdame (2006). Šiais metais pirmą kartą asociacijos istorijoje tokia konferencija buvo organizuojama Lietuvoje, Vilniuje. Džiugu pripažinti, kad mūsų šalies energetikos ekonomikos specialistų įsijungimas į tarptautinius mokslinio bendradarbiavimo tinklus suteikė pagrindo tokio aukšto lygio konferenciją pirmą kartą organizuoti Lietuvoje.



Konferencijos pagrindiniai organizatoriai – Lietuvos energetikos institutas ir Energetikos ekonomikos asociacija. Konferencijos pirmininko akademiko Jurgio Vilemo nuomone, ši konferencija yra reikšmingas renginys, skatinantis naujų idėjų, žinių ir patirties mainus tarp energetikos ekonomistų ir kitų specialistų.

Konferencijos pagrindinis tikslas buvo sukviesti bendrai diskusijai žymius pasaulio energetikos ekspertus – mokslininkus, politikus, stambiųjų energetikos įmonių atstovus, kurie asociacijos nariams ir visuomenei pristatė pastarųjų metų energetikos sektoriaus aktualias problemas, susijusias su energetikos sektoriuje ir ekonomikoje vykstančiais pokyčiais.

Šiais metais vykusi konferencija – tai labai platus renginys tiek pagal pasiūlytų diskusijoms temų, tiek ir pagal mokslo institucijų, atstovaujamų šalių bei dalyvių skaičių. Konferencijos organizatoriai džiaugiasi, kad 8 plenarinėse ir 46 konkurentinėse sesijoje buvo perskaityta daugiau nei 230 pranešimų, apibendrinančių įvairiose pasaulio šalyse atliekamų naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Sulaukta svečių iš 38 pasaulio šalių – Vokietijos, Italijos, Norvegijos, Šveicarijos, D. Britanijos, Meksikos, Brazilijos, JAV, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos ir kitų valstybių.

Atidarymo plenarinėje sesijoje dalyviams sveikinimo žodį tarė šalies Energetikos ekonomikos asociacijos vadovas akademikas Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, naujos Visagino atominės elektrinės verslo modelį ir finansavimo planą rengusio investicinio banko „N M Rothschild & Sons“ direktorė Lubov Kotzeva, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Babravičius bei Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos  prezidentas prof. Einar Hope.

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo politikos ypatumus bei kryptis atskiroje plenarinėje sesijoje apžvelgė EK energetikos ir transporto generalinio direktorato Reguliavimo politikos ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo skyriaus vadovas Hans van Steen, Birmingemo universiteto prof. Richard Green, Euroelectric darbo grupės Atsinaujinantys energijos ištekliai ir paskirstytoji gamyba vadovas Charles Nielsen ir asociacijos prezidentas prof. Einar Hope.

Plenarinėje sesijoje, skirtoje apžvelgti pokyčius Europos energetikos politikoje pasaulinės ekonomikos krizės kontekste, pranešimus skaitė Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) prezidentas Stephan Kamphues, Pasaulio energetikos tarybos generalinis sekretorius Christoph Frei, Kembridžo universiteto prof. David Newbery, Vokietijos energetikos kompanijos RWE Power AG vice prezidentas Wolfgang Straßburg.

Europos energetinio saugumo aspektus aptarė Leonard Coburn (Coburn International Energy), dr. Tatjana Mitrova (Rusijos mokslų akademijos Energetikos tyrimų institutas), Benjamin Schlesinger (Benjamin Schlesinger ir partneriai) bei Manfred Hafner (Fondazione Eni Enrico Mattei).

Energijos rinkų liberalizavimo ateities gaires pristatė Gunar Lundber (Vattenfall AB), Jean-Michel Glachant (Florencijos reguliavimo mokykla), Michael Pollitt (Kembridžo universitetas), Fedor Veselov (Rusijos mokslų akademijos Energetikos tyrimų institutas), Mikael Lundin (CEO Nord Pool Spot).

Viena plenarinių sesijų buvo skirta klimato kaitos klausimams. Šioje sesijoje pranešimus skaitė Hans Jørgen Koch (Danijos klimato ir energetikos ministerija), Hans ten Berge (Eurelectric), Manfred Fischedick (Vupertalio klimato, aplinkos ir energetikos institutas) bei Nils Lannefors  (ALSTOM Power).

Konferencija pabaigą vainikavo dvi paralelinės plenarinės sesijos: branduolinės energetikos perspektyvos bei energijos vartojimo efektyvumas šiandieninėmis sąlygomis. Branduolinės energetikos konkurencingumo pasaulio energijos rinkose problemas ir plėtros tendencijas įvertino Masačusetso technologijos instituto prof. John Parsons, vienos reikšmingiausių energetikos kompanijų RWE Technology GmbH atstovas Tim Büscher, Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos projektų vadovė Irina Borysova bei Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Ušpuras. Energijos vartojimo efektyvumo klausimus aptarė prof. Anders Larsen (Roskildės universitetas), prof. Reinhard Madlener (Acheno universitetas), Ugo Farinelli (Italijos energetikos ekonomikos asociacija) bei Peter Bach (Europos energijos efektyvumo ekonomikos taryba ECEEE).

Konferencijos konkurentinių sesijų tematika buvo itin plati ir išsami. Konferencijos dalyviai pranešimus skaitė 46 šešiose konkurentinėse sesijose ir diskutavo: energijos tiekimo saugumo; darnios energetikos plėtros, klimato kaitos mažinimo; atsinaujinančių energijos išteklių ir biokuro vaidmens; energijos poreikių prognozavimo; energetikos sektoriaus analizės ir modeliavimo; energetikos politikos; energijos tiekimo geopolitikos; energijos vartojimo efektyvumo; rinkos integracijos ir liberalizavimo; energijos sektoriaus rizikos analizės; atominės energetikos ir aplinkosaugos klausimais. Speciali sesija buvo skirta apžvelgti Centrinės ir Rytų Europos šalių energetikos sektoriaus problemas.

Tarptautinė energetikos ekonomikos asociacija didelį dėmesį skiria jauniesiems mokslininkams ir įvairiomis priemonėmis skatina aktyvų jaunųjų energetikos ekonomikos specialistų dalyvavimą konferencijoje. Ši konferencija sukvietė daugiau nei 70 studentų ir doktorantų iš įvairių pasaulio šalių pristatyti savo atliktų mokslinių tyrimų rezultatus. Trečdalis visų dalyvavusių studentų ir doktorantų buvo pakviesti pristatyti savo tyrimų rezultatus atleidžiant juos nuo konferencijos dalyvio mokesčio. Tokiu būdu jauniesiems mokslininkams buvo suteikta galimybė susipažinti su kolegomis ir didelę patirtį sukaupusiais energetikos ekonomikos ekspertais bei jų vykdoma moksline veikla.

Verta pastebėti, kad kaip ir kiekvienais metais didelio susidomėjimo sulaukė Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos paskelbtas geriausių studentų darbų konkursas. Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė nemažas būrys jaunųjų mokslininkų. Greta atstovų iš Macquarie Universiteto (Australija), Berkeley Universiteto (California, JAV) ir Šveicarijos Federalinio Technologijų Instituto (Ciurichas, Šveicarija) aukšto atliktų mokslinių tyrimų įvertinimo ir susidomėjimo sulaukė atstovas iš Lietuvos energetikos instituto doktorantas Vidas Lekavičius, pristatęs Lietuvos individualių namų šildymo modeliavimo rezultatus.

Šalia mokslinės programos konferencijos organizatoriai dalyvius pakvietė pabendrauti neoficialioje aplinkoje, kas suteikė galimybes užmegzti pažintis, plačiau aptarti atliekamus mokslinius tyrimus, plėtoti naujus projektus, padėsiančius spręsti daugelį šiandien plačiai diskutuojamų problemų. Norintiems pažinti Vilnių, jo apylinkes bei kultūrą buvo organizuotos pažintinės kelionės po miestą.

Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos prezidentas prof. Einar Hope baigiamojoje konferencijos kalboje pripažino Vilniaus konferenciją kaip vieną sėkmingiausių pastarųjų Europos šalyse rengiamų Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencijų. Taip pat būtina paminėti, kad pagal konferencijos dalyvių ir jų atstovaujamų šalių skaičių ši konferencija buvo didžiausia Baltijos šalyse energetikos tematika nuo nepriklausomybės atgavimo.

Konferencijos medžiaga yra prieinama ne tik internetiniame puslapyje (www.iaee2010.org), bet ir Lietuvos mokslo įstaigų bei universitetų bibliotekose.

 

Inga Konstantinavičiūtė

Viktorija Bobinaitė